Diel regresīvėnės asimilēcėjės keravuojėma bėndrinie rašībuo

Ta ī kertini telšiškiu puotarmės īpatībė. Anuos atsėsakėn turietumiem bėndrėnė rašība tik palē kretingiškius. Diel bėndrīstės rēktom telšiškiu nanurašītė ė nauduotė i-ė ėr u-o vartaliuojėma.

Ale, ka nabūtom tas kažkāp ėšsėšuokontē, ta linksto i ton, ka rēktom isėvestė dvė ruodbalsė vės tėik.

Kuokės dā nie aiškē (onkstesniam pruojektė bova è ėr ò). Mėslėno, ka turietom rėmtėis E ėr O ruodbalsiem, tik so padailėnėmo, ka ėšsėskėrtom. Dā turietom būtė liousā priēnamas telepuonė ėš karta.

Veizont i bovusius metus

Nabturiejau dīdeliu planū 2023-īsėms, ta trumpā taront, kāp ė pavīka vėsks vagol plana, katras bova nuognē pesimistinis.

Dabā detaliau:

• bėndrėnės rašības pruojekts vagol īpatībės pasėstūmiejė nažīmē. Bova atlėktas dvė apklausas: aple afrikatas ėr aple regresīvėnė asimilēcėjė. Pėrmuojė pavīka, vuo ėš ontruosės tik tendencėjės gal darītė. Daug naatsakītu klausėmū, ale nie kam atsakītė ė nalabā kam rūp. Bet planūs tik tuokė vėltės ė tabova.
• pamuokīmu bova mažā, nes glauniausė patiemījėmā jau bova ėšvardintė, vuo kartuotėis nie iduomē. I dalīkus, katrėi nabūtom itraukamė i bėndrėnė rašība, stelgiaus nasėveltė. Tik kelė patiemījėmā, kor bada akis.
• žemaitiu kalbuos itraukėms i CLDR registra - napadarīts rēkals. Baisē svarbos. Kāp ė daugis kėtū dalīku ta ė če - naimeigėms ožrašītė vėinuodā nalēd tuo darba padarītė. Atlėkos ton darba būtom žemaitiu kalba itraukta i pargoldamu kalbū sārašos, dejė, žemaitiu kalba tuoki nie. Bet planūs tas bova pažīmiets kāp sėikamībė. Trūkst sprėndėma cėntra.
• ruoda.lt pardarīms. Nuoriejau atnajintė informacėjė ė vielėk atėdarītė alkierio, ale žėnont, ka če tik arkīvinis alkierios, ta nabova tuokiuos okatas darītė žīgius.

ŽKI svarbiausis dalīks - bėndrėnė rašība ė žemaitiu kāp kalbuos iteisėnėms, īpatinga diemesi skėront IT pusie. Kāp mėnavuojau so CLDR registro kāp ė napavīka dā, ta žemaitiu kalba telepuonūs dā nanusėmata. So bėndrėnė rašība ta lėikt vėins ėš klaustoku diel na-, ba-, ta- keravuojėma. Veizont i padarītas apklausas ė tendencėjės, ta kėlst pamėslījėmu, ka vėina kėta naujė ruodbalsė turietom būtė isėvesta, īpatingā: ë, ů, bet dabā dā tuo natestouso.

Vėins rašuos so „ėi“

Dėrbtėnė pruota galėmībės

Nasenē turiejau ruoda so Malinauskio Linio api OpenAI/ChatGpt – dėrbtėnė pruota galimībės. Nuognē teisingā prietelis patiemėjė, ka so tuokēs rakondās žemaitiu kalba galietom ėšplėstė ėr i fėlmu igarsėnėmus ė vėsuokiausiu pruogramu pargoldīmus. Tas ī tėkra teisībė. Jok fainē: pasakā, ka nuori kuoki „Terminatuorio“ žemaitėškā paveizietė ė gauni ikalbieta Švarcnegerė (sintezouta) žemaitėškā ciela fėlma, nuori parskaitītė Antuana de Sent Egziuperi „Mažāsis princos“ ėr atbildie pas tavėm kninga sorašīta dailē žemaitėškā. Jė ruokoutėis ne api tuokius tuolėmus čiesus, ta bėnt jau titrus fėlmou a pdf skvarmuo kningas. Vėsks tas gal būtė padarīta, tėk…

Garsū kėtėms paruoda politėnė priklausuomībė

XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.

Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė tj,dj prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i č,dž. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg c,dz (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.

Šaknėnē *ą, *ę

Daug lermas kāp rēk rašītė šakninius „ą, ę“. Ėiškont bėndrėnės rašības linksto pri „on, ėn“, ale gal būtė ėr „ō, ė̄“. Vuo jūsa diemesiou kāp saka žemaitiu tarmies

Diel laikraštė „Ruoda“

2015 metās Malinauskė Lėna inicētīvuo gėmė laikraštoks „Ruoda“. Ons bova platėnams dīkā Skouda pusie ė turiejė gīvoutė ėš reklamas. Tāp ėšējė, ka bovau prisidiejės pri tuo pruojekta, sokūriem alkierio tik žemaitėškā. Tamė alkierie galiejė parsisiūstė ė pati laikrašti PDF skvarmuo.

Ėšējė cielė 7 nomerē, ale ėšsėlaikītė naėšējė, ta pruojekts sostuojė. Alkierios kabietė lėka.

Ė tudie, ka infuormacėjė lėka naatnaujinta, eso priversts ėšjungtė alkierio, nes klaidėn prietelius. Pasistėngso par kažkėik čiesa sotvarkītė informacėjė ė pateiktė arkīva skvarmuo prisėmėnėmams, vuo rast pats alkierios ras ė kėtuokė sava priskīrėma.

Atsakīms diel „kalbuos-tarmies“ vėinam žmuogou ėš Facebook

<…> Bet ruoda rēktom pradietė nu tuo, kas ī „kalba“, nes „žemaitiu ī lietuviu kalbuos tarmie“ nie aksijuoma, bet teuorėjė pagrinsta iruodīmās, katrėi ī liousā kvestėnounamė. Tėik kalba, tėik tarmie (tėik puotarmė a šnekta) ī kalbėnė sistema, tik kāp saka, kalba ī tarmie so armėjė ė laivīno („A language is a dialect with an army and navy“). Vėsks atsirem i kuoki tor ta tarmie/kalba statosa, prestėža, anuos paskirti ė rašības sistematėzavėma. Dā nu „sosėruokavėma“. Praktėškā žemaitiu kalba lietovē gal soprastė, bet būn ė nasosėruokavėmu – praktėškā ton patīriau so kupiškienās a dzūkās par sava gīvena (lt. gyvenimą). Ėš kėtuos posės, ta galat pajimtė kuokė latgaliu ė jė stelgtėis ėrgė ētė soprastė, ta vagol ton teuorėjė latgaliu ėrgė gal laikītė lietuviu kalbuos tarmė. Tas pats so okrainietiu ė baltarusiu kalbuom - anodvė dėdlē paviedė (lt. panašios). Arba pajimkam kėnu kalba - ana ėš 4 „tarmiū“, katruom sosėruokoun tik par sava heruoglėfus 😃