XIII-XV omžios bova margs ne vėin politėniam žemielapie, ale ė kalbuos kitimė.

Vėins pagrindiniu garsū kėtėma diesniu ivīkės XII-XIV omžie bova afrėkatu atsėradėms. Ēnont ėš rītū nu XII omžė _tj,dj_ prīš ožpakalinius balsius pradiejė vėrstė i _č,dž_. Vėsuo Mindauga valduomuo Lietovuo tas ivīka gana vėinuodā, tik dzūkā vieliau pasiaurėna lėg _c,dz_ (bet če ne šėtuo temuo). Pas žemaitius ivīka ėrgė tuoks kėtėms, ale kėtāp ė vieliau – saka, ka XIV omžie.

Kas liemė ton? Vėins dalīks politinis: Mindauga napriklausontiuo žemie nasėmaišė žmuonis ė napārnešė tuos „naujuovės“, vuo karto ėš līviu kalbuos pradiejė sklėstė dā vėins diesnis - galūniu tumpėnėms ė kėrtė parkelėms ont pradiuos. Nutrumpėnos pabonga atsėrada kėts garsos, katras _tj,dj_ diesniou nabpaklosa: _*svetjāi > *svetjai > *svetjei > *svetei > *svetē_

Tuo diesnė robežios gana aiškos ė šėndėin, tas ī dabartiniu žemaitiu skėriamuojė nu lietuviu aukštaitiu. Arba vakarū ė rītū žemaitē Mindauga čiesās. Vieliau „sogrīžos“ rītū žemaitems i Žemaitėjė kėtėms tėnsies, bet tas čiesa tarpielis spiejė itakuotė kalba ė tāp atsėskīrė fonetėškā dabartiniu žemaitiu kalba.
Pajūrė žemaitē, katrėi vėsuos vėituos tor _t,d_ atsėstuo i paskotėnes kuršiu gīventas žemes ė tik XIV-XV sožemaitiejoses.

Bet istuorėjė nasibėng ė vieliau Žemaitiu konėgaikštėjė paišuoma lėg Švėntuosės opės rītūs. Ė kon matuom? Ka tam pluotė vīka ėš līviu atējės pabonguos trumpėnėms, katras tū čiesu lietuviu kalbuo naatsėrada. Toram dabartinius paneviežiškius, šauliškius so nukonstuom galūniem. Zanavīkā (priklausė Žemaitems) ėrgė trumpėna, net parsėmetė i Prūsus kažkėik. Lietuviu kalbuo tuo nie.
Kėts diesnis jau nu XV omžė ta senuosės _ā_ vertėms i _o_. Pvz., Mažvīda „szadei“ (žādei) jau tor žemaitėška diesni afrikatā (nie _dž_), vuo dā senuovinis _ā_. Vėsuo LDK baltu kalbas turiejė kėtėma _ā→o_ (tik žemaitē jau i _uo_ paralelē arba ėš karta pu tuo). Latvē ė prūsā ėšlaikė ton garsa.

Tas paruoda, ka politėnē robežē itakuo kalbū kitimus.